R. Siwieco susideginimas įamžintas aštuonių sekundžių trukmės Lenkijos kino kronikos atkarpoje ir daug ilgesnėje, sukrečiančioje Specialiųjų tarnybų darbuotojų nufilmuotoje juostoje. Du atsitiktiniai liudininkai nufotografavo įvykį, tačiau negatyvai buvo konfiskuoti ir sunaikinti. Apdegusiame R. Siwieco portfelyje saugumiečiai, be kitų, aptiko baltos ir raudonos spalvos vėliavą su užrašu „Už mūsų ir jūsų laisvę. Garbė ir Tėvynė“ bei šūsnį proklamacijų, prasidedančių žodžiais: „Protestuoju prieš neišprovokuotą agresiją broliškosios Čekoslovakijos atžvilgiu“. Tekstas baigėsi eilutėmis: „Žūstu, kad nežūtų laisvė“ (visas tekstas nėra žinomas, jį sunaikino ST).

Nugabentas į ligoninę po keturių dienų R. Siwiecas mirė. Prieš mirtį saugumiečiai slapta įrašė jo pasisakymus: „Mirštu, kad nugalėtų tiesa, kad nugalėtų žmoniškumas, kad nugalėtų meilė. Mirštu, kad išnyktų melas, neapykanta, teroras. Nejaučiu ir visą šitą laiką nejaučiau jokio skausmo. Man tik skauda abi rankas: kairę nuo melagingų priesaikų, o dešinę nuo rankos paspaudimų tiems, kuriems teko duoti melagingą priesaiką (…).Tegyvuoja tiesa, tegyvuoja laisvė, tegyvuoja žmoniškumas (…)“.

Nors R. Siwieco poelgio liudininkais tapo tūkstančių žmonių, savo tikslo jis nepasiekė. Saugumo tarnyba arčiausiai stovėjusiems žmonėms pranešė, kad nelaimė įvyko dėl savaiminio alkoholio užsiliepsnojimo, esą R. Siwiecas buvęs neblaivus. To tarpu Pšemislyje paskleisti gandai, esą jo būta bepročio.

Nors Varšuvoje pasklido gandai, kad per Derliaus šventę kažkas susidegino, šio įvykio nesieta su kariuomenės įvedimu į Čekoslovakiją. Tiktai 1969 metų pavasarį, jau po J. Palacho susideginimo, apie R. Siwieco poelgį paskelbė Laisvosios Europos radijas. Plačiau apie R. Siwiecą visuomenė sužinojo tik 10 dešimtmetyje, pasirodžius Maciejaus J. Drygaso dokumentiniam filmui „Išgirskite mano šauksmą“.

kažkaip visai nepagalvojau apie tai